#AMImirkos apie AMII rezidentus. Eglė Andrejevaitė

„Esu tiltas tarp meno ir žmogaus“

Eglė Andrejevaitė

AMI inkubatoriaus rezidentė, koncertuojanti pianistė Eglė Andrejevaitė sako, kad aistra muzikai atėjo ne iš karto. Nors Eglė muzikuoja nuo mažų dienų „aistra muzikai neužsiplieskė staigiai.“  Viskas prasidėjo Eglei būnant dar maža mergaite kai jos mama pastebėjo, kad Eglė dažnai dainuoja. Mama apsisprendė patikrinti jos klausą: tuo metu E. Andrejevaitei buvo vos ketveri. Dainuoti Eglei sekėsi, tad nuo to laiko muzika jos nebepaliko. Penkerių ji jau buvo Vilniuje esančios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos paruošiamosios klasės moksleivė, o šešerių – įstojo į Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją: ten prasidėjo nuoseklus muzikos mokymosi kelias. Mokydamasi groti Eglė prisipažįsta, kad daug kartų mąstė ar vertalikti muzikoje, bet paauglystės laikotarpiu prasidėjusios kelionės į tarptautinius pianistų konkursus padėjo apsispręsti, kad „muzika yra mano kelias”.

AMI Inkubatoriaus rezidentė džiaugiasi, kad turėjo galimybę prisijungti prie audiovizualinių menų inkubatoriaus, nes „tokių vietų, kuriose galima groti akustiniu instrumentu be apribojimų nėra daug”.  Būtent dėl būtinų sąlygų besiruošiant koncertams, vedant individualias fortepijono pamokas ir kitas muzikos edukacijas, ji ypač dėkinga AMI inkubatoriui. „Patalpa grojimui, įranga, bendros erdvės poilsiui, o svarbiausia – l a i k o laisvė yra tai, ko reikia dirbančiam menininkui”, įsitikinusi Eglė. „Netikėta ir ,sakyčiau, super papildoma vertė – pažintis su kitais rezidentais”, atsako Eglė paklausta apie lūkesčius prieš atvykstant. „Įvairių sričių menininkai, labai rimtai susikaupę ties savo darbais ne tik įkvėpė, bet jau pažadino bendradarbystės mintis”, užsimena pianistė.

Ištikus kūrybinei krizei, poilsio pianistė ieško gamtoje: „einu pasivaikščioti į šalia esantį mišką arba per studijos langus stebiu laivą filmavimui statančius darbininkus”, šypsosi Eglė. 

„Bet tikras įkvėpimas man atkeliauja iš žmonių”: dalis Eglės laiko skirta norintiems išmokti groti fortepijonu,  o tai savaip prablaško ir nuo savų kūrybinių užduočių. Paklausta, kur dar semiasi energijos, Eglė mini įvairių sričių super žvaigždes, fotografiją, architektūrą ir keliones: „Niujorkas – mano miestas” svajingai sako.

Šiuo metu Eglė įrašinėja savo debiutinį albumą, kuriame skambės fortepijono poeto Federiko Šopeno ir šiuolaikinių ispanų kompozitorių „refleksijos Šopeno kūrybai”.  Dar šiais metais suskambės ir nauja solinė koncertinė programa „fortepijono istorijos” – interaktyvus koncertas: muzikos edukacija apie du draugus Šopeną ir Lisztą ir jų gyvenimą, patirtis, kūrybą. „Fortepijono istorijų“ vidinė užduotis – klasikinės muzikos prasmė šiuolaikiniam žmogui”, išduoda pianistė. „Aš esu tikra, kad papildoma kontekstinė informacija gali labai reikšmingai pakeisti klausytojo muzikos patirtį. Noriu dalintis savo kaip pianistės ir edukatorės žiniomis bei patirtimi su klausytojais čia ir dabar: klausant, klausiant ir reflektuojant”. 

Taip pat trumpas Eglę pristatantis video (EN) kalba – http://bit.ly/InsightsEgle